Kaip gabiono tinklelis pritvirtina rezervuarą?

Rezervuarą ilgą laiką ardė vėjas, lietus ir plauna upės vanduo. Yra krantų griūties pavojus. Kad taip neatsitiktų, galima naudoti gabionų tinklą.

Priklausomai nuo kranto griūties situacijos, dėl rezervuaro pakrantės geologinių sąlygų skirtumų visoje lauko kranto dalyje, gali pasireikšti skirtingi kranto griūties tipai, mastai ir mechanizmai. Todėl kranto griūties kontrolės projektas turėtų būti labai tikslingas ir neturėtų būti vykdomas aklai ar aklai taikant tam tikras prevencijos ir kontrolės inžinerines priemones. Jam turėtų būti taikomos priemonės ir visapusiškas valdymas.

Gabionų tinklas gali būti naudojamas pylimų apsaugai arba viso upės vagos ir kranto apsaugai. Jis labiau tinka upėms su nedideliu originaliu kranto šlaitu. Laikant ribą pagal suprojektuotą žemą vandens lygį, viršutinė dalis yra šlaito apsaugos projektas, o apatinė – pėdos apsaugos projektas. Šlaito apsaugos projektas skirtas sutvarkyti originalų kranto šlaitą ir tada pakloti šlaito apsaugos filtro sluoksnį bei ekologinio tinklelio struktūros paviršiaus sluoksnį, kad būtų išvengta vandens išplovimo, bangų poveikio, vandens lygio pokyčių ir gruntinio vandens filtracijos erozijos, pažeidžiančios kranto šlaito paviršių; pėdos apsaugos projekte naudojamos apsaugos nuo išplovimo medžiagos, kad povandeninė upės vaga prie šlaito papėdės būtų paklota, kad susidarytų apsauginis sluoksnis, apsaugantis nuo vandens išplovimo ir siekiant apsaugoti pylimo pamatą. Didžiausias gabionų tinklo privalumas yra jo ekologiškumas. Jis užpildytas natūraliais akmenimis. Tarp akmenų yra tarpų, leidžiančių augalams augti. Taip pat galima tikslingai sėti tinkamus augalus. Jis atlieka dvejopas funkcijas: inžinerinę šlaito apsaugą ir augalų šlaito apsaugą.
Augalijos įrengimo planas turėtų būti sudarytas atsižvelgiant į vietos dirvožemio tipą, dirvožemio sluoksnio storį, skerspjūvio tipą, bendrą stabilumą, polinkio nuolydį, apšvietimo charakteristikas, aukštį virš jūros lygio, klimato sąlygas ir scenos reikalavimus ir kt., o tinklinio kilimėlio ir tinklelio dėžės įrengimo procesas turėtų būti atitinkamai pakoreguotas.

Tinkamas augmenijos tipas turėtų būti parenkamas atsižvelgiant į vietos dirvožemio tipą, dirvožemio sluoksnio storį, klimato sąlygas ir vietovės reikalavimus. Paprastai vandens telkinyje žolinių augalų rūšys turėtų būti parenkamos iš sausrai atsparių žolinių ir ankštinių augalų, o mišrios žolių sėklos turėtų būti sudarytos iš kelių rūšių (15–20) arba didelio sėklų kiekio (30–50 g/m2); povandeninėms zonoms turėtų būti parenkamos vandens augalų rūšys; vandens lygio kaitos zonose turėtų būti parenkamos vandeniui atsparios augalų rūšys; itin sausringose ​​vietovėse pirmenybė turėtų būti teikiama sausrai, karščiui ir nederlingumui atsparioms augalų rūšims.

Uždengus gabiono kilimėlį ir gabiono dėžę, viršutinę atvirą erdvę reikia užpildyti priemoliu. Gabiono kilimėliams arba gabiono dėžėms, kurioms reikalinga augmenija, į viršutinius 20 cm užpildymo medžiagos reikia įmaišyti maistinių medžiagų turtingo dirvožemio, o dirvožemio paviršius turėtų būti maždaug 5 cm aukščiau gabiono dėžės viršutinės rėmo linijos.

Patartina parengti ir įgyvendinti augmenijos priežiūros priemones, atsižvelgiant į žolių rūšių ar krūmų savybes. Sausringose ​​vietovėse ypatingas dėmesys turi būti skiriamas laistymui ir tręšimui, kad augmenija galėtų įsišaknyti ir vešliai augti.