Plieninės grotelės pasižymi plieno taupymo, atsparumo korozijai, greitos konstrukcijos privalumais, tvarkingumu ir grožiu, neslidumu, ventiliacija, įlenkimų nebuvimu, vandens ir dulkių kaupimu, nereikalauja priežiūros ir tarnavimo laiku, ilgesniu nei 30 metų. Jas vis plačiau naudoja statybiniai įrenginiai. Plieninių grotelių paviršius yra apdorojamas, ir tik po specialaus apdorojimo galima pailginti jų tarnavimo laiką. Pramonės įmonėse plieninės grotelės dažniausiai naudojamos lauke arba atmosferos ir vidutinės korozijos veikiamose vietose. Todėl plieninių grotelių paviršiaus apdorojimas turi didelę reikšmę jų tarnavimo laikui. Toliau pateikiami keli įprasti plieninių grotelių paviršiaus apdorojimo metodai.
(1) Karštasis cinkavimas: Karštasis cinkavimas – tai rūdžių pašalintų plieninių grotelių panardinimas į aukštos temperatūros, maždaug 600 ℃ temperatūros, išlydytą cinko skystį, kad prie jų paviršiaus prisitvirtintų cinko sluoksnis. Cinko sluoksnio storis plonoms, mažesnėms nei 5 mm, plokštėms turi būti ne mažesnis kaip 65 μm, o storoms plokštėms – ne mažesnis kaip 86 μm. Taip pasiekiamas korozijos prevencijos tikslas. Šio metodo privalumai – ilgaamžiškumas, aukštas gamybos industrializavimo laipsnis ir stabili kokybė. Todėl jis plačiai naudojamas lauko plieninių grotelių projektuose, kuriuos smarkiai korozuoja atmosfera ir kuriuos sunku prižiūrėti. Pirmasis karštojo cinkavimo etapas yra ėsdinimas ir rūdžių pašalinimas, po kurio seka valymas. Neišsamiai atlikus šiuos du etapus, kyla paslėptų pavojų apsaugai nuo korozijos. Todėl juos reikia atlikti kruopščiai.
(2) Karšto purškimo aliuminio (cinko) kompozicinė danga: tai ilgalaikis korozijos apsaugos metodas, pasižymintis tokiu pačiu korozijos apsaugos poveikiu kaip ir karštasis cinkavimas. Specifinis metodas – pirmiausia plieninių grotelių paviršius apdorojamas smėliasrove, kad būtų pašalintos rūdys, paviršius įgautų metalinį blizgesį ir pašiurkštėtų. Tada acetileno-deguonies liepsna išlydoma nuolat tiekiama aliuminio (cinko) viela, o suslėgtu oru pučiama ant plieninių grotelių paviršiaus, kad susidarytų korio formos aliuminio (cinko) purškimo danga (storis apie 80 μm–100 μm). Galiausiai kapiliarai užpildomi dangomis, tokiomis kaip ciklopentano derva arba uretano gumos dažai, kad susidarytų kompozicinė danga. Šio proceso privalumas yra tas, kad jis labai prisitaiko prie plieninių grotelių dydžio, o plieninių grotelių forma ir dydis beveik neribojami. Kitas privalumas yra tas, kad šio proceso terminis poveikis yra vietinis ir ribotas, todėl jis nesukels terminės deformacijos. Palyginti su plieninių grotelių karštuoju cinkavimu, šis metodas pasižymi mažesniu industrializacijos laipsniu, o smėliasrove ir aliuminio (cinko) pūtimu reikia daug darbo. Kokybę taip pat lengvai veikia operatoriaus nuotaikų kaita.
(3) Dengimo būdas: Dengimo būdo atsparumas korozijai paprastai nėra toks geras, kaip ilgalaikio atsparumo korozijai metodo. Vienkartinės išlaidos yra mažos, tačiau naudojant lauke, priežiūros išlaidos yra didelės. Pirmasis dengimo būdo žingsnis yra rūdžių šalinimas. Aukštos kokybės dangos priklauso nuo kruopštaus rūdžių pašalinimo. Todėl aukštus reikalavimus atitinkančioms dangoms paprastai naudojamas smėliasrovė ir šratinis valymas, siekiant pašalinti rūdis, atskleisti metalo blizgesį ir pašalinti visas rūdžių bei alyvos dėmes. Renkantis dangą, reikia atsižvelgti į supančią aplinką. Skirtingos dangos turi skirtingą atsparumą skirtingoms korozijos sąlygoms. Dangos paprastai skirstomos į gruntus (sluoksnius) ir viršutinius sluoksnius (sluoksnius). Gruntuose yra daugiau miltelių ir mažiau bazinės medžiagos. Plėvelė yra šiurkšti, stipriai sukimba su plienu ir gerai sukimba su viršutiniais sluoksniais. Viršutiniai sluoksniai turi daugiau bazinių medžiagų, turi blizgias plėveles, gali apsaugoti gruntus nuo atmosferos korozijos ir yra atsparūs oro sąlygoms. Yra skirtingų dangų suderinamumo problema. Renkantis skirtingas dangas prieš ir po padengimo, atkreipkite dėmesį į jų suderinamumą. Dangos konstrukcija turi būti tinkamos temperatūros (nuo 5 iki 38 ℃) ir drėgmės (santykinė oro drėgmė ne didesnė kaip 85 %). Dangos konstrukcijos aplinka turi būti mažiau dulkėta, o ant komponento paviršiaus neturi būti kondensato. 4 valandas po padengimo komponentas neturi būti veikiamas lietaus. Danga paprastai dengiama 4–5 kartus. Bendras sausos dažų plėvelės storis lauko projektams yra 150 µm, o vidaus projektams – 125 µm, o leistinas nuokrypis yra 25 µm.
Įrašo laikas: 2024 m. birželio 5 d.